UAB „Utenos šilumos tinklai”

 

Pradžia

 

Struktūra ir kontaktai

 

Veikla

 

Aktualūs klausimai

 

Nuorodos

 
Pradžia > Aktualūs klausimai

 

UAB „Utenos šilumos tinklai"

 

Pramonės g. 11, LT-28216 Utena

Tel. (8 389) 63641

Faks. (8 389) 63640

El. paštas: siluma@ust.lt

Bendrovės kodas 183843314

PVM kodas LT838433113

AB DnB bankas

Atsiskaitomoji sąskaita:

LT 594010041700060120

 

Aktualūs klausimai:

 

VKEKK DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI IR KOMISIJOS ATSAKYMAI (2017-11-17 versija)

VKEKK DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI IR KOMISIJOS ATSAKYMAI (2012-11-22 versija)

 

 

Patarimai, kaip sumažinti šildymo sąskaitas

 

1. Iki kada ir kur vartotojai turi apmokėti sąskaitą ? Ar galima sąskaitą apmokėti internetu ?

2. Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju ?

3. Koks dokumentas reglamentuoja šilumos vartotojo ir tiekėjo santykius ?

4. Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta ?

5. Ką daryti, jei nešyla arba nepakankamai šyla vonios kambario šildytuvas ar nepatenkinamos kokybės karštas vanduo ?

6. Už ką atsakinga UAB „Utenos šilumos tinklai“ ?

7. Kas lemia sąskaitos dydį ?

8. Kas yra dienolaipsniai ?

9. Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokėjimų už šildymą ir karštą vandenį ?

10. Ką daryti, jei sugedo karšto vandens ar šilumos skaitiklis, jei reikia atplombuoti ar užplombuoti vandens skaitiklį ?

11. Kaip būtų skaičiuojamas karšto vandens suvartojimas, pasibaigus skaitiklio metrologinės patikros laikui ?

12. Ar privalome įsileisti į butą tiekėjo atstovą dėl karšto vandens skaitiklių darbo bei rodmenų patikrinimo ?

13. Kodėl būtina deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis kiekvieną mėnesį ?

14. Ką daryti, jei negavau sąskaitos už UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ paslaugas ?

15. Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą ?

16. Kur kreiptis, norint pasikeisti šildymo elementus (radiatorius) ?

17. Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo ?

18. Ką daryti, jeigu įsiskolinote ?

19. Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

20. Kur reikėtų kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kaip jos skaičiuojamos ?

21. Kaip paskirstoma daugiabučiame name suvartota šiluma ?

22. Ar galima gauti sąskaitas elektroniniu paštu ?

23. Kokie  vidutiniai energijos sąnaudų  normatyvai karšto vandens cirkuliacijai palaikyti ?

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------

1. Iki kada ir kur vartotojai turi apmokėti sąskaitą ? Ar galima sąskaitą apmokėti internetu ?

Gyventojai, bendrijos sąskaitą turi apmokėti iki einamo mėnesio paskutinės dienos, juridiniai asmenys iki einamojo mėnesio 15 dienos. Pavyzdžiui: Gyventojai spalio mėnesio sąskaitą turi apmokėti iki lapkričio paskutinės dienos, o juridiniai asmenys iki lapkričio 15 dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai. Sąskaitas internetu galima apmokėti žemiau išvardintų bankų internetinės bankininkystės svetainėse.

Už paslaugas galite atsiskaityti:

  • UAB „Lietuvos spauda" kioskuose.

  • AB „Lietuvos paštas" filialuose.

  • UAB „Utenos butų ūkis“ kasose: Rašės g. 1, Aušros g. 73, J.Basanavičiaus g. 94, Taikos g. 6.

  • UAB „Utenos šilumos tinklai" kasoje, Pramonės g. 11 (1 aukštas).

  • UAB „Perlo paslaugos“ terminalų vietose.

  • Lietuvos centrinėje kredito unijoje (tik unijų nariams).

  • Žemiau išvardintų bankų poskyriuose ir jų internetinės bankininkystės svetainėse: SEB, „Swedbank", DNB, Šiaulių, Medicinos bankuose.

 

2. Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju ?

 

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su šilumos tiekėju reikia sudaryti:

 

Buto savininkui arba nuomininkui:

·          Pasikeitus patalpų savininkui (nuomininkui);

·          Pasikeitus buto bendram naudingam plotui;

·          Pakeitus buto paskirtį į negyvenamąją patalpą (įrengus parduotuvę, įmonę ir pan.), taip pat jei nepakeitus patalpų paskirties joje vykdoma komercinė veikla;

·          Kai teismo sprendimu padalijamas butas.

 

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

·          Pasikeitus patalpų savininkui;

·          Pasikeitus įmonės pavadinimui;

·          Pasikeitus patalpos bendram naudingam plotui.

 

Sutarties sudarymui reikia turėti:

 

Buto savininkui:

·          Asmens tapatybę liudijantį dokumentą;

·          Pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius( butus, patalpas) ir teisę į juos;

·          Buto inventorinę knyga.

 

Buto nuomininkui:

·          Asmens tapatybę liudijantį dokumentą;

·          Rajono savivaldybės administracijos sprendimo kopiją apie suteiktą butą.

 

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

·          Prašymą sudaryti sutartį;

·          Įmonės registravimo pažymėjimą;

·          Pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius( butus, patalpas) ir teisę į juos ;

·          Buto (patalpos) inventorinę knyga.

 

 

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su karšto vandens tiekėju reikia sudaryti:

 

·     Kai daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų priėmus bendru sprendimu ar nepriėmus jokio sprendimo dėl karšto vandens tiekėjo ar karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo, karšto vandens tiekėju tampa UAB „Utenos šilumos tinklai“.

      Sutarties sudarymui reikia turėti aukščiau nurodytus dokumentus.

 

Gyventojams nesudariusiems rašytinės Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, šilumos tiekėjui ir gyventojams taikomas šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (Žin.,2012, Nr. 106-5397). Susipažinimui:

 

Sutarčių standartinių sąlygų aprašas

 

Juridiniams asmenims nesudariusiems rašytinės Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, šilumos tiekėjui ir juridiniams asmenims taikomas šilumos  pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (Žin.,2012, Nr. 95-4878). Susipažinimui:

 

Sutarčių standartinių sąlygų aprašas

 

Gyventojams nesudariusiems rašytinės Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties karšto vandens tiekėjui ir gyventojams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos (Jos pateiktos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priede), (Žin., 2010, Nr.127-6488). Susipažinimui:

 

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių  8 ir 9 prieduose).

 

Juridiniams asmenims nesudariusiems rašytinės Karšto vandens  pirkimo - pardavimo sutarties karšto vandens tiekėjui ir juridiniams asmenims taikomos Karšto vandens  pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos  ( Jos pateiktos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių  9 priede),  (Žin., 2010, Nr.127-6488).

 

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių  8 ir 9 prieduose).

 

 

3. Koks dokumentas reglamentuoja šilumos vartotojo ir tiekėjo santykius ?

 

Šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo santykius reglamentuoja „ Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas“ (Žin., 2003, Nr.51-2254),  „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“. (Žin. 2010, Nr.127-6488, 2011, Nr. 97-4575; Nr. 130-6182 ). ir kiti norminiai dokumentai. Susipažinimui:

 

šilumos ūkio įstatymas

šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės

 

 

4. Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta ?

 

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją ir išsakykite savo nusiskundimus.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18oC.

 

Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ( Žin., 2009, Nr. 159-7219)

 

 

5. Ką daryti, jei nešyla arba nepakankamai šyla vonios kambario šildytuvas ar nepatenkinamos kokybės karštas vanduo?

 

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC . Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

 

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ( Žin., 2003, Nr. 79-3606)

 

 

6. Už ką atsakinga UAB „Utenos šilumos tinklai“ ?

 

UAB „Utenos šilumos tinklai", kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18oC. bei higienos normas atitinkanti karšto vandens temperatūra.

Namo įvade, esantis šilumos centras yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir jo pareiga pateikti į butus higienos normų reikalavimus atitinkančią šilumą bei karštą vandenį. UAB „Utenos šilumos tinklai“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose ar netinkamos kokybės karštu vandeniu UAB „Utenos šilumos tinklai“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti įmonė ar fizinis asmuo, užsiimantys šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra bei turintys atitinkamus leidimus.

 

 

7. Kas lemia sąskaitos dydį ?

 

Didžiausią įtaką gaunamoms sąskaitoms už šildymą daro didėjanti dujų ir medienos kaina. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, įtakojantis sąskaitų už šildymą dydį. Galimi atvejai, kai net sumažėjus perkamo kuro kainai, o tuo pačiu ir šilumos energijos kainai, sąskaita už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vis tiek bus didesnė nei tuomet, kai šilumos kaina buvo didesnė. Ir tai visiškai nepriklausys nuo šilumos tiekėjo valios – tam įtaką daro kitas svarbus veiksnys – lauko oro temperatūra.

Kuo šaltesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tam pačiam gyvenamųjų patalpų temperatūros lygiui pasiekti.

Vartotojai dažnai skundžiasi, kad esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vienas vartotojas sumoka daugiau negu kitas. Šiuo atveju be šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, suveikia dar vienas svarbus veiksnys – gyvenamųjų patalpų šilumos energijos izoliacija, arba sugebėjimas nešvaistyti šilumos.

Šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, ar jis yra renovuotas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2010 m. duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu (kai šiluma suvartojama „nešildant oro“) pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. šalies daugiabučių namų yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.

Visgi ne tik namo renovacija yra vartotojų turima galimybė sumažinti neefektyvų šilumos vartojimą. Tvarkingi buto langai, apšiltintos sienos, baldais ir užuolaidomis neuždengti šildymo įrenginiai, laiptinių durų uždarymas bei kitos priemonės taip pat leidžia sumažinti neefektyviai naudojamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir sąskaitas už šilumos energiją.

 

 

8. Kas yra dienolaipsniai ?

 

Turbūt esate pastebėję, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja klimatinės sąlygos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2010 ir 2011 metų sausio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2010 metų sausį buvo -11,0°C; o 2011 metų sausį -32°C. Laikydami, kad patalpose buvo +18°C, tai dienolaipsnių bus:

a) 2010 m. sausio mėn. ((18°C – (-11,0°C))*31 para = 899,0 DL (dienolaipsniai);

b) 2011 m. sausio mėn. ((18°C – (-3,2°C)*31 para = 657,2 DL (dienolaipsnių).

Iš šių dienolaipsnių santykio (899,0 : 657,2 = 1,37) skaičiuojame, kad 2010 m. sausio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,37 karto daugiau šilumos, lyginant su 2011 m. sausio mėnesiu.

 

 

9. Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokėjimų už šildymą ir karštą vandenį ?

 

Vartotojams reikia skambinti į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645 arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11 (I aukštas).

 

 

10. Ką daryti, jei sugedo karšto vandens ar šilumos skaitiklis, jei reikia atplombuoti ar užplombuoti vandens skaitiklį ?

 

Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens ar buitinį šilumos skaitiklį, reikia kreiptis į UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

Draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklių gamyklines ir UAB ”Utenos šilumos tinklai” plombas!

UAB ”Utenos šilumos tinklai” darbuotojams radus nuplėštą nuo karšto vandens skaitiklio plombą, radus mechaniškai pažeistą skaitiklį ir kitus pažeidimų atvejus, reglamentuotus norminiuose dokumentuose, mokestis už karštą vandenį perskaičiuojamas pagal nustatytas normas ( 0,092 m3/dieną vienam bute registruotam asmeniui) už laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į vartotojo sunaudoto karšto vandens kiekių deklaravimo periodiškumą, nuoseklumą, mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį savalaikiškumą, paskutinio UAB „Utenos šilumos tinklai“ darbuotojo patikrinimo datą ir kt.

 

 

11. Kaip būtų skaičiuojamas karšto vandens suvartojimas, pasibaigus skaitiklio metrologinės patikros laikui ?

 

Karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra šeši metai. Po šešių metų jį UAB „Utenos šilumos tinklai“ atstovai keičia kitu metrologiškai patikrintu skaitikliu. Vartotojas turi iki mėnesio pabaigos deklaruoti nuimto skaitiklio paskutinius rodmenis. Toliau vandens suvartojimas nustatomas pagal pakeisto skaitiklio rodmenis.

 Nepakeitus skaitiklio dėl karšto vandens vartotojo kaltės (nelaiko ventilis, nėra priėjimo prie jo ar kitos priežastys) karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal nustatytas normas ( 0,092 m3/dieną arba 2,85 m3 mėnesiui vienam bute registruotam asmeniui). Suvartojimas pagal normas skaičiuojamas iki negaliojantis skaitiklis bus pakeistas galiojančiu.

Dėl karšto vandens skaitiklio pakeitimo klausimų reikia skambinti į UAB „Utenos šilumos tinklai“  telefonu (8 389 63645), arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11.

 

 

12. Ar privalome įsileisti į butą tiekėjo atstovą dėl karšto vandens skaitiklių darbo bei rodmenų patikrinimo ?

 

Taip. Tiekėjo atstovas, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjęs apie atvykimą ir pateikęs darbuotojo pažymėjimą, nuo 800 iki 2000 valandos turi teisę netrukdomai apžiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, sutikrinti skaitiklio rodmenis, atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros ir remonto darbus.

 

 Butų savininkams, atsisakiusiems įsileisti tiekėjų įgaliotus atstovus, pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal tokiam atvejui patvirtintą metodiką (Pvz. su 1500 – 1700 mm voniomis -  2,80 m3 mėnesiui vienam bute registruotam asmeniui arba 5,59 m3 būstui į mėnesį ).

 

Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodika. (Žin., 2009, Nr. 28-1153)

 

 

13. Kodėl būtina deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis kiekvieną mėnesį ?

 

Vartotojus informuojame, kad kuo tiksliau bus kiekviename bute deklaruojami sunaudoto karšto vandens kiekiai (karšto vandens skaitiklių rodmenys), tuo tiksliau bus butų savininkams paskirstomi name sunaudotos šilumos kiekiai. 

Primename, kad karšto vandens skaitiklių rodmenis privalote deklaruoti kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos:

  • apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė , „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz. nuo 10,0 m³; iki 10,0 m³ skirtumas 0,0 m³;

  • suvartojus karšto vandens mažiau ar daugiau nei 1 m³, galima deklaruoti sunaudotą vandens kiekį vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, pvz.: nuo 10,0 m³; iki 15,4 m³ skirtumas 5,4 m³;

Gyventojai karšto vandens skaitiklio rodmenis, išimtinais atvejais, praneša paskambinus į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645.

Įmonės, įstaigos, esančios daugiabučiuose namuose, skaitiklių rodmenis praneša paskambinus į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645 arba elektroniniu paštu ausra@ust.lt

 

 

14. Ką daryti, jei negavau sąskaitos už UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ paslaugas ?

 

Negavus arba pametus sąskaitą vartotojams reikia skambinti telefonu (8 389) 63645 arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11, pirmas aukštas.

 

 

15. Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą ?

 

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kito mėnesio sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų.

 

 

16. Kur kreiptis, norint pasikeisti šildymo elementus (radiatorius) ?

 

Reikia kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemas  projektuojančias įstaigas:

·          UAB „Duventa“, Pramonės g. 17, Utena, telefonas (8 389) 61759, mob. tel. 8 647 31263

·          UAB „Ligaja“, Metalo g. 9, Utena, telefonas ( 8 389) 69114

·          Kitas projektuojančias įstaigas, turinčias leidimus šildymo sistemų projektavimui.

 

 

17. Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo ?

 

UAB „Utenos šilumos tinklai“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kuris yra žalios spalvos, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir karšto vandens tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vandens vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį. Fluorasceinu nudažytas vanduo yra nekenksmingas, tačiau jo gerti nerekomenduojama. Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalios spalvos vandenį būtina informuoti šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę arba UAB „Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

Pastebėjus lauke, gatvėje bėgantį žalios spalvos vandenį, prašome pranešti UAB „Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

 

 

18. Ką daryti, jeigu įsiskolinote ?

 

Pateiktą sąskaitą gyventojai turi apmokėti iki mėnesio pabaigos, o įmonės, įstaigos, komercinių patalpų savininkai iki mėnesio 15 d. Jeigu mokėsite sąskaitoje nurodytą sumą, niekada neturėsite skolų.

Jei susidūrėte su finansiniais sunkumais ir negalite apmokėti pateiktos sąskaitos, nedelskite. Apsilankykite mūsų bendrovės šilumos realizacijos tarnyboje (Pramonės g. 11, Utena). Aptarsime iškilusias problemas ir pasiūlysime Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Susitarimo laikantis, išvengsite nemalonumų.

Primename, kad jeigu Jūsų skola didesnė už dviejų mėnesių priskaitymą mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensacija už būsto šildymą ir karštą vandenį bendra tvarka neskaičiuojama. Tik sudarius skolos grąžinimo sutartį, galėsite kreiptis į Utenos rajono savivaldybę dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį skyrimo. Vykdant sutartį, kompensacija bus skaičiuojama.

Daugiabučių namų butų savininkai, išnuomoję savo butus, turėtų periodiškai patikrinti, ar nuomininkai laiku sumoka už paslaugas, nes nereti atvejai, kai apie susidariusią skolą sužinoma tik tada, kai pateikiamas pareiškimas teismui.

Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Dėl Jūsų skolos išieškojimo bus pateiktas pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos- delspinigiai, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika.Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspęsti dalį problemų, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengę Jums padėti.

 

 

19. Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

 

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.

Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 °C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 °C.

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų (vaikų darželių, lopšelių, mokymosi įstaigų, ligoninių ir pan.) šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu.

Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Jeigu šilumos vartotojai, išskyrus savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytas įstaigas, nusprendė anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie arba Valdytojas apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti arba, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti pastato šildymą. Valdytojas nustatyta tvarka organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl pastato šildymo kitu laiku, negu savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga.

 

 

20. Kur reikėtų kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kaip jos skaičiuojamos ?

 

Nuo 2017 m. birželio mėnesio pasikeitė Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nustatyti kompensacijų dydžiai būsto šildymui. Šildymo sezono metu  –  kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kai naudingasis būsto plotas ne didesnis už nustatytus normatyvus, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims, dydžio. Kompensacijos už karštą vandenį nuostatos nesikeitė.

Pateikiame trumpą  kompensacijų skaičiavimo paaiškinimą.

1. Kompensacija skiriama mažas pajamas turintiems, gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems  bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui.

2. Pažyma apie šeimos pajamas, kompensacijai gauti, išrašoma 3 mėnesiams,  tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio. Nedirbančių pensininkų ir nedirbančių invalidų šeimoms, kuriose nėra darbingų narių, pažyma kompensacijai gauti  gali būti išrašoma  visam šildymo sezonui, o ne šildymo sezono metu trims mėnesiams.

3. Asmenų prašymai kompensuoti būsto šildymo išlaidas, išlaidas karštam vandeniui priimami Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje. Išankstinė registracija telefonu (8 389) 61629 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 112 kabinetą. Prašymą galima pildyti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (www.spis.lt).  

Kartu su prašymu asmuo turi pateikti:

3.1 suaugusių šeimos narių asmens dokumentus (pasus ar asmens tapatybės korteles, socialinio draudimo pažymėjimus ir jų kopijas, vaikų gimimo liudijimus ir jų kopijas);

3.2 sąskaitą gautą iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugą;

3.3 pažymas apie pajamas iš darboviečių (visų, gaunančių pajamas, šeimos narių už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio pirmos dienos);

3.4 duomenis apie būstą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;

3.5 Seniūnijos pažymą apie asmenis, deklaravusius būstą kaip gyvenamąją vietą;

3.6 kitus dokumentus, reikalingus kompensacijoms skirti ir skaičiuoti, kurių pareikalauja Socialinės rūpybos skyrius.

4. Socialinių išmokų specialistai nustato teisę į kompensacijas ir apskaičiuoja šeimos bendrąsias vidutines pajamas kompensacijoms gauti ir jas pateikia UAB “Utenos šilumos tinklai“.

5. Netekus darbo arba pradėjus dirbti, išėjus į pensiją, pasikeitus pajamų dydžiui – pažymos apie pajamas kompensacijai gauti pristatomos iš naujo.

6. Šeima, kuri skolinga už buto šildymą ir karštą vandenį daugiau kaip už 2 mėnesius ir turi teisę gauti kompensaciją, privalo sudaryti skolos grąžinimo sutartį ( dėl kompensacijos) t. y.  padengti  skolą dalimis ir mokėti einamuosius priskaitymus. Skolos grąžinimo sutartį gyventojai pasirašo UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11, klientų aptarnavimo skyriuje, 101 kabinetas. Gyventojas privalo UAB „Utenos šilumos tinklai“ pateikti pažymą apie šeimos pajamas, kurią išduoda Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius. Kompensacija, jeigu  vykdomos skolos grąžinimo sutarties sąlygos, pradedamos skaičiuoti nuo to mėnesio, nuo kurio sudaroma skolos grąžinimo sutartis. Nevykdant skolos grąžinimo sutartie sąlygų kompensacijos skaičiavimas nutraukiamas.  Jų vykdymą kontroliuoja UAB “Utenos šilumos tinklai“ darbuotojai. 

 

7. Kompensacijai skaičiuoti taikomi ploto normatyvai:

7.1. Kompensacijai už buto šildymą normatyvinis kompensuojamas plotas: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis.

 

7.2. Kompensacijai už karštą vandenį:

7.2.1. Kompensuojama karšto vandens suvartojimo norma: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

7.2.2. Kompensuojamas normatyvinis šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai palaikyti:

                - 160 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu;

                - 80 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija be vonios šildytuvo;

                - 10 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija namo rūsyje.

7.3. Kompensacijos už  buto šildymą ir karštą vandenį skaičiuojamos įvertinus faktinį  buto plotą,  karšto vandens suvartojimą bei šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, neviršijant nustatytų normų.

7.4. Kompensuojami normatyviniai šilumos kiekiai nustatyti pilnam  mėnesiui ir perskaičiuojami, kai šilumos energija tiekiama ne visą mėnesį. 

8. Kompensacijų skaičiavimas:

8.1.  Kompensacija buto šildymui:

 Pagal įstatymą kompensacija už buto šildymą skaičiuojama priklausomai nuo bute suvartoto šilumos kieko kilovatvalandėmis, tačiau, kad lengviau būtų suprasti pateikiame skaičiavimo pavyzdį tik pinigais.

8.1.1. M = [P-(n x102,00)]x0,10, kur

M – minimali suma, kurią gyventojas gali mokėti pagal savo pajamas už normatyvinio buto ploto šildymą;

P – šeimos vidutinės pajamos per mėnesį;

n – registruotų (deklaravusių gyvenamąją vietą bute) gyventojų skaičius;

102,00 € – tai, valstybės remiamų, pajamų vienam asmeniui dydis, kuris nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“.

10 %  – tai procentinė išraiška pinigų sumos, kurią šeima gali mokėti už buto šildymą pagal savo pajamas, atėmus Valstybės remiamas pajamas.

 

Pirmas  pavyzdys :

bute gyvena 1 asmuo, pajamos 140,00 €, buto faktinis  plotas 60 m², 1 m2 šildymo kaina - 0,80* € už kvadratą:

 M = (140,00 € – 102,00 € ) x 0,10 = 3,8 €, (pinigų suma, kurią gali mokėti pagal savo pajamas už normatyvinį plotą)

K = 50 m² x0,80 €/m2 – 3,80 € = 36,20 € (paskaičiuota kompensacija), nekompensuojamas - 10 m² ploto šildymas (60 m² - 50 m²), už kurį priskaičiuota 10 m² x 0,80 €/m2 = 8,00 €.

Viso vartotojui mokėti: 3,8 € + 8,00 €  =11,80 €.

K – kompensacija

 

Antras pavyzdys:

kai bute gyvena ir registruota trijų asmenų šeima, buto plotas yra 60 m², 1 m2 kaina  šildymo kaina – 0,80* €:

pirmiausia apskaičiuojamos jų vidutinės pajamos per vieną mėnesį:

500,0 € + 200,0 € + 300,0 € = 1000,00 € (visos šeimos pajamos per tris mėnesius)

P = 1000,00 € : 3 (asmenų skaičius) = 333,33 € (visų šeimos narių vidutinės pajamos per vieną mėnesį)

M = [333,33 – (3 x 102,00)] x 0,1 = 2,73  €, (pinigų suma, kurią gali mokėti šeima pagal savo pajamas)

K = (38 m² + 12 m² + 10 m²) x  0,80 € – 2,73 € = 45,27 € (paskaičiuota kompensacija).

Viso  vartotojui mokėti: 2,73 €.

 

8.2. Kompensacija už karštą vandenį:

8.2.1. S = (N x kvk) + kvc

K = S - (P x 0,05), kur

 

S – paskaičiuota suma už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacijos šilumą 

N – karšto vandens suvartojimas, bet ne daugiau kaip karšto vandens suvartojimo norma 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį

kvk - karšto  vandens kaina

kvc – karšto vandens cirkuliacijos kaina, neviršijant normos

K – kompensacija

P - šeimos vidutinės pajamos per mėnesį

5 % – tai procentinė išraiška pinigų sumos, kurią šeima, pagal savo pajamas, gali mokėti už karštą vandenį.

 

Pirmas pavyzdys:

3 asmenų šeimos vidutinės pajamos per vieną mėnesį 150 €, per mėnesį suvartojo 2 m3 karšto vandens, 1 mkaršto vandens kaina 4,60  €/ m3 ** , karšto vandens cirkuliacija su vonios šildytuvu 7,44 €*** butui per mėnesį:     

S = (2  m3 x 4,60 €/ m3) + 7,44 € butui per mėnesį = 16,64 €.

K = 16,64 € – (150 € x 0,05) = 9,14 € (paskaičiuota kompensacija). Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų t. y. (150,00 € x 0,05) = 7,50 €.

 

Antras pavyzdys:

3 asmenų šeimos vidutinės pajamos per vieną mėnesį  150 €, per mėnesį suvartojo 5 m3 karšto vandens,  karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu, kainos tos pačios, kaip ir pirmame pavyzdyje:

S = (1,5 + 1,0 + 0,5) m3  x 4,60 €/ m3) + 7,44 € butui per mėnesį = 21,24 €

K = 21,24 €-(150,00 €×0,05) = 13,74 € (paskaičiuota kompensacija), nekompensuojama  2 m3 karšto vandens.

Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų (150,00 € x 0,05) = 7,50 €.

Viso suvartojo 5 m3 karšto vandens, iš kurių  kompensuojama 3 m3  ir   2 m3 - nekompensuojama (2 m3 x 4,60 €/ m3) = 9,2 €.  Iš  viso vartotojui mokėti: (7,50 € + 9,20 €) = 16,70 €.

 

0,80* €/m²- tai kintamas dydis, kuris kinta kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo sunaudoto šilumos kiekio name. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03–116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma kiekvieną mėnesį kiekvienam namui atskirai, priklausomai nuo oro temperatūros, buto aukščio, šilumos tiekimo trukmės (val.), buto ploto, namo aukštų skaičiaus ir namo pastatymo laikotarpio (iki 1992 m. ar vėliau).

4,60** €/ m3 - karšto vandens 1 m³  kaina, kintamas dydis ir priklauso nuo šilumos ir geriamojo vandens kainų.

7,44 *** € butui per mėnesį  - mokestis už karšto vandens cirkuliaciją ir vonių šildytuvą, kintamas dydis, priklauso nuo sunaudotos šilumos kiekio name bei šilumos kainų, bet kompensuojamas tik už normatyvinį šilumos kiekį.

 

Norminiai dokumentai:

 

1. 2003 m. liepos 1 d.  Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Nr.IX-1675 (Žin., 2003, Nr. 73-3352, i.k. 1031010ISTA0IX-167)

2. 2003 m. gruodžio 22 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“, Nr. 03-116. ( Žin., Nr.  2003, Nr. 124-5667)

 

21. Kaip paskirstoma daugiabučiame name suvartota šiluma ?

 

Kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos ar karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) rekomenduojamus ir su ja suderintus Šilumos paskirstymo metodus arba pagal gyvenamojo namo butų savininkų parengtą savo metodą, suderintą su Komisija, nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui

Šilumos paskirstymo metodą vieną visam pastatui Civilinio kodekso nustatyta tvarka (balsų dauguma) renkasi pastato butų ar kitų patalpų šilumos vartotojai ir apie priimtą sprendimą informuoja šilumos tiekėją.  

Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sudarytų ir patvirtintų šilumos paskirstymo metodų naujos redakcijos galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Suvartotos šilumos paskirstymas ne šildymo sezono metu

Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal kiekvieno daugiabučio namo  šilumos įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Visas šilumos apskaitos prietaisu  išmatuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas. Vartotojai moka tik už šiuo prietaisu išmatuotą šilumos kiekį.

Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Daugumai daugiabučių namų Utenoje šilumos paskirstymui taikomas Komisijos  sudarytas ir patvirtintas naujos redakcijos Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodas Nr.4.

Name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam vandens kubiniam metrui pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti. Iš viso name suvartoto  šilumos kiekio, nustatyto pagal šilumos punkte įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis,  atimama šiluma karštam vandeniui paruošti, o likusi šiluma priskiriama cirkuliacijai  ir dalinama iš butų skaičiaus.

  

Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys (  Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodą Nr.4 )

 

20 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuota, kad per mėnesį namo vartotojai suvartojo 5 000 kWh šilumos. Šilumos punkte, prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir karštam vandeniui ruošti suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia – 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Iš viso šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti, gaunama šiluma karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukams“), kuri paskirstoma proporcingai butų skaičiui (5 000 – 1 530 : 20 =173,5 kWh/butui). Už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“), kiekvienas daugiabutis namas kiekvieną mėnesį moka už skirtingą šilumos kiekį.

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh, tačiau 20-ies butų  namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį, kuriam paruošti buvo paskaičiuota 1 083,6 kWh šilumos (20 m3 x 54,18 kWh/m3); 54,18 – kWh/m3 šilumos sąnaudos vienam vandens m³ pašildyti, nustatytos karšto vandens kainoje, Utenoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.

Vadovaujantis Komisijos naujai sudarytais ir patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, susidaręs  šilumos kiekio skirtumas  karštam vandeniui paruošti yra šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 446,4 kWh) padalijamas proporcingai  vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsirado papildoma atskira eilutė „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“. Pakankamai dažnai bus atvejų, kai šioje eilutėje galutinė suma bus su minuso ženklu. Šiuo atveju galutinė vartotojo mokama suma sumažės. Taip gali įvykti dėl to, jeigu visi namo karšto vandens vartotojai bus deklaravę didesnį karšto vandens kiekį negu iš tikrųjų tą mėnesį namo karšto vandens ruošimo įrenginiais buvo paruoštas karšto vandens kiekis. 

Už  karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus,  padauginus iš  UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytos konkretaus mėnesio  karšto vandens kainos. 

 

 Suvartotos šilumos paskirstymas šildymo sezono metu

 Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir pastato šildymui. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu išmatuotas šilumos kiekis. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio, atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui bei paskirstoma proporcingai butų plotui.

 Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį  vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vandens vienam kubiniam metrui  pašildyti (51 kWh/m3), gaunamas  visas tą mėnesį name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, kaip ir ne šildymo sezono metu.

Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia karšto vandens cirkuliacijai konkrečiam namui bus taikoma viso ateinančio šildymo sezono metu. Taigi, šildymo sezono  metu mokestis už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) kiekvienam daugiabučiam namui bus skirtingas.

Name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo pavyzdys (  Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis  paskirstymo metodą Nr.4 )

 

20 butų daugiabutis namas per mėnesį suvartojo 20 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis  parodė, kad visas namas sunaudojo 30 m³ vandens ir  šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 1 530 kWh šilumos (30 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma  vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo cirkuliacinės sistemos šilumos galia, nustatyta pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių vidurkį, sudarė 3 400 kW. Taigi, namo patalpų šildymui  šilumos kiekis  sudaro (20 000 kWh – 1 530 kWh – 3 400 kWh = 15 070 kWh), kuris paskirstomas proporcingai butų plotui. 

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 1 530 kWh (30 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 20-ies butų namo gyventojai deklaravo tik 20 m³ karšto vandens kiekį. Vadinasi, šiam karšto vandens kiekiui paruošti buvo paskaičiuota 1 083,6 kWh  šilumos (20 m3 x 54,18 kWh/m³; čia 54,18 kWh/m3  - šilumos sąnaudos vandens m³ pašildyti, nustatytos karšto vandens kainoje, Utenoje. Šilumos sąnaudos m³ pašildyti keičiasi po šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo.

 Susidaręs  šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti pavadinta Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekio skirtumas (1 530 – 1 083,6 = 446,4 kWh) yra padalijamas proporcingai vartotojų butų (patalpų) plotui. Sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atsiranda atskira eilutė pavadinimu „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“.

Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 3 400 kWh arba 3 400 : 20 butų = 170 kWh/butui per mėn.

Už  karštą vandenį vartotojai moka pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba atskirais atvejais vandens kiekį, paskaičiuotą pagal normatyvus,  padauginus iš  UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytos konkretaus mėnesio  karšto vandens kainos. 

 

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti naujos redakcijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi tokiais atvejais:

 

1. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos įvade įrengti du šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šildymui suvartotą šilumos kiekį ir geriamam vandeniui pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti  suvartotą šilumos  kiekį, taikomas Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1. Šį teisės aktą rasite čia .

2.  Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo  riba pastato  šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karšto vandens ruošimui, su įrengtu šilumos apskaitos prietaisu, taikomas Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai,  paskirstymo metodas Nr. 2 . Šis paskirstymo metodas Utenoje netaikomas. Šį teisės aktą rasite čia .

3. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį , o kiekviename bute įrengta  kolektorinė šildymo  sistema  su buto  įvade  įrengtais  šilumos  apskaitos prietaisais šildymui,  taikomas Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis  paskirstymo metodas Nr. 3 . Šį teisės aktą rasite čia .

4. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens cirkuliacijai, taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4 .   Utenoje daugiausiai daugiabučių namų šilumos paskirstymui taikomas šis metodas. Šį teisės aktą rasite čia .

Jeigu aukščiau aprašytų pastatų dalis butų ir patalpų atjungtos ar niekuomet nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, taikomas šilumos paskirstymo  metodas  Nr. 4 kartu su Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

5. Kai pastate yra butų ir kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos arba pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, turinčių atskirus šilumos įvadus, kurių šilumos skaitikliai įrengti prieš pastato įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, taikomas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 . Šį teisės aktą rasite čia .

6. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o butuose įrengti ant šildymo elementų įrengti šilumos dalikliai, taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6. Šis metodas gali būti taikomas kartu su kitais Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais. Šį teisės aktą rasite čia .

7. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos  tipas, ir (ar)  atsiskaitomųjų šilumos ar karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo vietos, neatitinka nė vieno Komisijos rekomenduojamo taikyti  šilumos paskirstymo  metodo reikalavimų, taikomas vartotojų parengtas ir su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas. Šilumos paskirstymo daugiabučiame gyvenamajame name metodas turi atitikti Komisijos patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles. Šį teisės aktą rasite čia .

 

22. Ar galima gauti sąskaitas elektroniniu paštu?

 

UAB „Utenos šilumos tinklai“ vartotojai gali registruoti prašymus sąskaitų gavimui elektroniniu paštu. Šia galimybe bus galima naudotis iki šių metų pabaigos įdiegus naują pardavimų apskaitos sistemą.

Norėdami sąskaitas (už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas) gauti elektroniniu paštu, prašome užpildyti sutikimo dėl sąskaitų gavimo elektroniniu paštu blanką.

 

(Pridedamos 2 formos – gyventojams ir įmonėms)

 

Užpildytą ir pasirašytą sutikimo blanką perduokite mums vienu iš šių būdų:

 

- faksu: (8 389) 63640

- elektroniniu paštu gyventojams - realiz@ust.lt, įmonėms - ausra@ust.lt (nuskenuotą pdf arba jpg formatu)

- registruotu laišku adresu: UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g.11, 28616, Utena

- pristatykite (atneškite) į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą.

 

Iškilus neaiškumams arba negavus sąskaitos iki mėnesio 10 dienos prašome paskambinti telefonais (8 389) 63645 arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą (I aukštas).

 

 

23. Kokie  vidutiniai energijos sąnaudų  normatyvai karšto vandens cirkuliacijai palaikyti?

 

2012 m. spalio 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija  nutarimu Nr. 03-329 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“  pakeitimo, pakeitė   vidutinį energijos sąnaudų  karšto vandens cirkuliacijai normatyvą.  Pagal nutarimą, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir būsto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas  bus taikomas 240 kWh/būstui per mėnesį normatyvas ( iki šiol buvo 160 kWh/ būstui per mėnesį).

Atliekant name suvartotos šilumos paskirstymą, namams, turintiems tokį karšto vandens tiekimo tipą (daugiausiai devynių aukštų  gyvenamieji namai ir naujos statybos namai) pasikeitus karšto vandens cirkuliacijos normatyvui, pasikeis tik name suvartotos  ir įvadiniu šilumos skaitikliu išmatuotos šilumos paskirstymas, tai yra padidės šilumos kiekis priskirtas  namo karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, bet analogišku dydžiu sumažės šilumos kiekis priskirtas pastato šildymui.  

Kiti karšto vandens tiekimo tipų  cirkuliacijos normatyvai nepakeisti ir suvartotos šilumos paskirstymas name  nepasikeitė.

2012 m. spalio 26 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“ pakeitimo“ (Žin.,2012, Nr. 130-6604).