UAB „Utenos šilumos tinklai”

 

Pradžia

 

Struktūra ir kontaktai

 

Veikla

 

Aktualūs klausimai

 

Nuorodos

 
Pradžia > Aktualūs klausimai

 

UAB „Utenos šilumos tinklai"

 

Pramonės g. 11, LT-28216 Utena

Tel. (8 389) 63641

Faks. (8 389) 63640

El. paštas: siluma@ust.lt

Bendrovės kodas 183843314

PVM kodas LT838433113

AB DnB bankas

Atsiskaitomoji sąskaita:

LT 594010041700060120

 

Aktualūs klausimai:

 

VKEKK DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI IR KOMISIJOS ATSAKYMAI (2012-11-22 versija)

 

 

Patarimai, kaip sumažinti šildymo sąskaitas

 

1. Iki kada ir kur vartotojai turi apmokėti sąskaitą ? Ar galima sąskaitą apmokėti internetu ?

2. Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju ?

3. Koks dokumentas reglamentuoja šilumos vartotojo ir tiekėjo santykius ?

4. Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta ?

5. Ką daryti, jei nešyla arba nepakankamai šyla vonios kambario šildytuvas ar nepatenkinamos kokybės karštas vanduo ?

6. Už ką atsakinga UAB „Utenos šilumos tinklai“ ?

7. Kas lemia sąskaitos dydį ?

8. Kas yra dienolaipsniai ?

9. Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokėjimų už šildymą ir karštą vandenį ?

10. Ką daryti, jei sugedo karšto vandens ar šilumos skaitiklis, jei reikia atplombuoti ar užplombuoti vandens skaitiklį ?

11. Kaip būtų skaičiuojamas karšto vandens suvartojimas, pasibaigus skaitiklio metrologinės patikros laikui ?

12. Ar privalome įsileisti į butą tiekėjo atstovą dėl karšto vandens skaitiklių darbo bei rodmenų patikrinimo ?

13. Kodėl būtina deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis kiekvieną mėnesį ?

14. Ką daryti, jei negavau sąskaitos už UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ paslaugas ?

15. Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą ?

16. Kur kreiptis, norint pasikeisti šildymo elementus (radiatorius) ?

17. Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo ?

18. Ką daryti, jeigu įsiskolinote ?

19. Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

20. Kur reikėtų kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kaip jos skaičiuojamos ?

21. Kaip paskirstoma name suvartota šilumos energija ? (galioja iki 2017 m. liepos 31 d.)

22. Ar galima gauti sąskaitas elektroniniu paštu ?

23. Kokie  vidutiniai energijos sąnaudų  normatyvai karšto vandens cirkuliacijai palaikyti ?

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------

1. Iki kada ir kur vartotojai turi apmokėti sąskaitą ? Ar galima sąskaitą apmokėti internetu ?

Gyventojai, bendrijos sąskaitą turi apmokėti iki einamo mėnesio paskutinės dienos, juridiniai asmenys iki einamojo mėnesio 15 dienos. Pavyzdžiui: Gyventojai spalio mėnesio sąskaitą turi apmokėti iki lapkričio paskutinės dienos, o juridiniai asmenys iki lapkričio 15 dienos. Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai. Sąskaitas internetu galima apmokėti žemiau išvardintų bankų internetinės bankininkystės svetainėse.

Už paslaugas galite atsiskaityti:

  • UAB „Lietuvos spauda" kioskuose.

  • AB „Lietuvos paštas" filialuose.

  • UAB „Utenos butų ūkis“ kasose: Rašės g. 1, Aušros g. 73, J.Basanavičiaus g. 94, Taikos g. 6.

  • UAB „Utenos šilumos tinklai" kasoje, Pramonės g. 11 (1 aukštas).

  • UAB „Perlo paslaugos“ terminalų vietose.

  • Lietuvos centrinėje kredito unijoje (tik unijų nariams).

  • Žemiau išvardintų bankų poskyriuose ir jų internetinės bankininkystės svetainėse: SEB, „Swedbank", DNB, Šiaulių, Medicinos bankuose.

 

2. Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju ?

 

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su šilumos tiekėju reikia sudaryti:

 

Buto savininkui arba nuomininkui:

·          Pasikeitus patalpų savininkui (nuomininkui);

·          Pasikeitus buto bendram naudingam plotui;

·          Pakeitus buto paskirtį į negyvenamąją patalpą (įrengus parduotuvę, įmonę ir pan.), taip pat jei nepakeitus patalpų paskirties joje vykdoma komercinė veikla;

·          Kai teismo sprendimu padalijamas butas.

 

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

·          Pasikeitus patalpų savininkui;

·          Pasikeitus įmonės pavadinimui;

·          Pasikeitus patalpos bendram naudingam plotui.

 

Sutarties sudarymui reikia turėti:

 

Buto savininkui:

·          Asmens tapatybę liudijantį dokumentą;

·          Pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius( butus, patalpas) ir teisę į juos;

·          Buto inventorinę knyga.

 

Buto nuomininkui:

·          Asmens tapatybę liudijantį dokumentą;

·          Rajono savivaldybės administracijos sprendimo kopiją apie suteiktą butą.

 

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

·          Prašymą sudaryti sutartį;

·          Įmonės registravimo pažymėjimą;

·          Pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius( butus, patalpas) ir teisę į juos ;

·          Buto (patalpos) inventorinę knyga.

 

 

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su karšto vandens tiekėju reikia sudaryti:

 

·     Kai daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų priėmus bendru sprendimu ar nepriėmus jokio sprendimo dėl karšto vandens tiekėjo ar karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo, karšto vandens tiekėju tampa UAB „Utenos šilumos tinklai“.

      Sutarties sudarymui reikia turėti aukščiau nurodytus dokumentus.

 

Gyventojams nesudariusiems rašytinės Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, šilumos tiekėjui ir gyventojams taikomas šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (Žin.,2012, Nr. 106-5397). Susipažinimui:

 

Sutarčių standartinių sąlygų aprašas

 

Juridiniams asmenims nesudariusiems rašytinės Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, šilumos tiekėjui ir juridiniams asmenims taikomas šilumos  pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (Žin.,2012, Nr. 95-4878). Susipažinimui:

 

Sutarčių standartinių sąlygų aprašas

 

Gyventojams nesudariusiems rašytinės Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties karšto vandens tiekėjui ir gyventojams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos (Jos pateiktos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priede), (Žin., 2010, Nr.127-6488). Susipažinimui:

 

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių  8 ir 9 prieduose).

 

Juridiniams asmenims nesudariusiems rašytinės Karšto vandens  pirkimo - pardavimo sutarties karšto vandens tiekėjui ir juridiniams asmenims taikomos Karšto vandens  pirkimo - pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos  ( Jos pateiktos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių  9 priede),  (Žin., 2010, Nr.127-6488).

 

Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių  8 ir 9 prieduose).

 

 

3. Koks dokumentas reglamentuoja šilumos vartotojo ir tiekėjo santykius ?

 

Šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo santykius reglamentuoja „ Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas“ (Žin., 2003, Nr.51-2254),  „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“. (Žin. 2010, Nr.127-6488, 2011, Nr. 97-4575; Nr. 130-6182 ). ir kiti norminiai dokumentai. Susipažinimui:

 

šilumos ūkio įstatymas

šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės

 

 

4. Ką daryti jei kambariuose per šalta ar per karšta ?

 

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Jei esate tikri, kad Jūsų butas pakankamai apšiltintas, tačiau kambariuose temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją ir išsakykite savo nusiskundimus.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18oC.

 

Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ( Žin., 2009, Nr. 159-7219)

 

 

5. Ką daryti, jei nešyla arba nepakankamai šyla vonios kambario šildytuvas ar nepatenkinamos kokybės karštas vanduo?

 

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC . Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

 

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ( Žin., 2003, Nr. 79-3606)

 

 

6. Už ką atsakinga UAB „Utenos šilumos tinklai“ ?

 

UAB „Utenos šilumos tinklai", kaip šilumos energijos tiekimo įmonė, atsako už nustatytų parametrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą iki namo įvado.

UAB „Utenos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojams termofikacinio vandens tiekimo temperatūrinius grafikus sudaro taip, kad būtų užtikrinama patalpų vidaus temperatūra +18oC. bei higienos normas atitinkanti karšto vandens temperatūra.

Namo įvade, esantis šilumos centras yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir jo pareiga pateikti į butus higienos normų reikalavimus atitinkančią šilumą bei karštą vandenį. UAB „Utenos šilumos tinklai“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose ar netinkamos kokybės karštu vandeniu UAB „Utenos šilumos tinklai“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas aptarnaujanti įmonė ar fizinis asmuo, užsiimantys šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra bei turintys atitinkamus leidimus.

 

 

7. Kas lemia sąskaitos dydį ?

 

Didžiausią įtaką gaunamoms sąskaitoms už šildymą daro didėjanti dujų ir medienos kaina. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, įtakojantis sąskaitų už šildymą dydį. Galimi atvejai, kai net sumažėjus perkamo kuro kainai, o tuo pačiu ir šilumos energijos kainai, sąskaita už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vis tiek bus didesnė nei tuomet, kai šilumos kaina buvo didesnė. Ir tai visiškai nepriklausys nuo šilumos tiekėjo valios – tam įtaką daro kitas svarbus veiksnys – lauko oro temperatūra.

Kuo šaltesnė lauko oro temperatūra, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tam pačiam gyvenamųjų patalpų temperatūros lygiui pasiekti.

Vartotojai dažnai skundžiasi, kad esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vienas vartotojas sumoka daugiau negu kitas. Šiuo atveju be šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, suveikia dar vienas svarbus veiksnys – gyvenamųjų patalpų šilumos energijos izoliacija, arba sugebėjimas nešvaistyti šilumos.

Šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. ar namas senos statybos, ar naujos, ar jis yra renovuotas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2010 m. duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu (kai šiluma suvartojama „nešildant oro“) pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis – 55,7 proc. šalies daugiabučių namų yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija. 22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos švaistymo rodikliai – katastrofiškai aukšti.

Visgi ne tik namo renovacija yra vartotojų turima galimybė sumažinti neefektyvų šilumos vartojimą. Tvarkingi buto langai, apšiltintos sienos, baldais ir užuolaidomis neuždengti šildymo įrenginiai, laiptinių durų uždarymas bei kitos priemonės taip pat leidžia sumažinti neefektyviai naudojamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir sąskaitas už šilumos energiją.

 

 

8. Kas yra dienolaipsniai ?

 

Turbūt esate pastebėję, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja klimatinės sąlygos.

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2010 ir 2011 metų sausio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2010 metų sausį buvo -11,0°C; o 2011 metų sausį -32°C. Laikydami, kad patalpose buvo +18°C, tai dienolaipsnių bus:

a) 2010 m. sausio mėn. ((18°C – (-11,0°C))*31 para = 899,0 DL (dienolaipsniai);

b) 2011 m. sausio mėn. ((18°C – (-3,2°C)*31 para = 657,2 DL (dienolaipsnių).

Iš šių dienolaipsnių santykio (899,0 : 657,2 = 1,37) skaičiuojame, kad 2010 m. sausio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,37 karto daugiau šilumos, lyginant su 2011 m. sausio mėnesiu.

 

 

9. Kur kreiptis norint išsiaiškinti dėl mokėjimų už šildymą ir karštą vandenį ?

 

Vartotojams reikia skambinti į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645 arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11 (I aukštas).

 

 

10. Ką daryti, jei sugedo karšto vandens ar šilumos skaitiklis, jei reikia atplombuoti ar užplombuoti vandens skaitiklį ?

 

Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens ar buitinį šilumos skaitiklį, reikia kreiptis į UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

Draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklių gamyklines ir UAB ”Utenos šilumos tinklai” plombas!

UAB ”Utenos šilumos tinklai” darbuotojams radus nuplėštą nuo karšto vandens skaitiklio plombą, radus mechaniškai pažeistą skaitiklį ir kitus pažeidimų atvejus, reglamentuotus norminiuose dokumentuose, mokestis už karštą vandenį perskaičiuojamas pagal nustatytas normas ( 0,092 m3/dieną vienam bute registruotam asmeniui) už laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į vartotojo sunaudoto karšto vandens kiekių deklaravimo periodiškumą, nuoseklumą, mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį savalaikiškumą, paskutinio UAB „Utenos šilumos tinklai“ darbuotojo patikrinimo datą ir kt.

 

 

11. Kaip būtų skaičiuojamas karšto vandens suvartojimas, pasibaigus skaitiklio metrologinės patikros laikui ?

 

Karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros galiojimo laikas yra šeši metai. Po šešių metų jį UAB „Utenos šilumos tinklai“ atstovai keičia kitu metrologiškai patikrintu skaitikliu. Vartotojas turi iki mėnesio pabaigos deklaruoti nuimto skaitiklio paskutinius rodmenis. Toliau vandens suvartojimas nustatomas pagal pakeisto skaitiklio rodmenis.

 Nepakeitus skaitiklio dėl karšto vandens vartotojo kaltės (nelaiko ventilis, nėra priėjimo prie jo ar kitos priežastys) karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal nustatytas normas ( 0,092 m3/dieną arba 2,85 m3 mėnesiui vienam bute registruotam asmeniui). Suvartojimas pagal normas skaičiuojamas iki negaliojantis skaitiklis bus pakeistas galiojančiu.

Dėl karšto vandens skaitiklio pakeitimo klausimų reikia skambinti į UAB „Utenos šilumos tinklai“  telefonu (8 389 63645), arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11.

 

 

12. Ar privalome įsileisti į butą tiekėjo atstovą dėl karšto vandens skaitiklių darbo bei rodmenų patikrinimo ?

 

Taip. Tiekėjo atstovas, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjęs apie atvykimą ir pateikęs darbuotojo pažymėjimą, nuo 800 iki 2000 valandos turi teisę netrukdomai apžiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, sutikrinti skaitiklio rodmenis, atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros ir remonto darbus.

 

 Butų savininkams, atsisakiusiems įsileisti tiekėjų įgaliotus atstovus, pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal tokiam atvejui patvirtintą metodiką (Pvz. su 1500 – 1700 mm voniomis -  2,80 m3 mėnesiui vienam bute registruotam asmeniui arba 5,59 m3 būstui į mėnesį ).

 

Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodika. (Žin., 2009, Nr. 28-1153)

 

 

13. Kodėl būtina deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis kiekvieną mėnesį ?

 

Vartotojus informuojame, kad kuo tiksliau bus kiekviename bute deklaruojami sunaudoto karšto vandens kiekiai (karšto vandens skaitiklių rodmenys), tuo tiksliau bus butų savininkams paskirstomi name sunaudotos šilumos kiekiai. 

Primename, kad karšto vandens skaitiklių rodmenis privalote deklaruoti kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos:

  • apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė , „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz. nuo 10,0 m³; iki 10,0 m³ skirtumas 0,0 m³;

  • suvartojus karšto vandens mažiau ar daugiau nei 1 m³, galima deklaruoti sunaudotą vandens kiekį vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, pvz.: nuo 10,0 m³; iki 15,4 m³ skirtumas 5,4 m³;

Gyventojai karšto vandens skaitiklio rodmenis, išimtinais atvejais, praneša paskambinus į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645.

Įmonės, įstaigos, esančios daugiabučiuose namuose, skaitiklių rodmenis praneša paskambinus į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą telefonu (8 389) 63645 arba elektroniniu paštu ausra@ust.lt

 

 

14. Ką daryti, jei negavau sąskaitos už UAB ,,Utenos šilumos tinklai“ paslaugas ?

 

Negavus arba pametus sąskaitą vartotojams reikia skambinti telefonu (8 389) 63645 arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11, pirmas aukštas.

 

 

15. Kaip elgtis pavėluotai apmokėjus sąskaitą ?

 

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kito mėnesio sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite. Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų.

 

 

16. Kur kreiptis, norint pasikeisti šildymo elementus (radiatorius) ?

 

Reikia kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemas  projektuojančias įstaigas:

·          UAB „Duventa“, Pramonės g. 17, Utena, telefonas (8 389) 61759, mob. tel. 8 647 31263

·          UAB „Ligaja“, Metalo g. 9, Utena, telefonas ( 8 389) 69114

·          Kitas projektuojančias įstaigas, turinčias leidimus šildymo sistemų projektavimui.

 

 

17. Ką daryti, jei teka žalios spalvos vanduo ?

 

UAB „Utenos šilumos tinklai“ nudažo cirkuliuojantį termofikacinį vandenį fluorasceinu, kuris yra žalios spalvos, kad nustatytų nesandarumus šilumos tinkluose ir karšto vandens tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vandens vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį. Fluorasceinu nudažytas vanduo yra nekenksmingas, tačiau jo gerti nerekomenduojama. Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalios spalvos vandenį būtina informuoti šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę arba UAB „Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

Pastebėjus lauke, gatvėje bėgantį žalios spalvos vandenį, prašome pranešti UAB „Utenos šilumos tinklai“ telefonu (8 389) 63645.

 

 

18. Ką daryti, jeigu įsiskolinote ?

 

Pateiktą sąskaitą gyventojai turi apmokėti iki mėnesio pabaigos, o įmonės, įstaigos, komercinių patalpų savininkai iki mėnesio 15 d. Jeigu mokėsite sąskaitoje nurodytą sumą, niekada neturėsite skolų.

Jei susidūrėte su finansiniais sunkumais ir negalite apmokėti pateiktos sąskaitos, nedelskite. Apsilankykite mūsų bendrovės šilumos realizacijos tarnyboje (Pramonės g. 11, Utena). Aptarsime iškilusias problemas ir pasiūlysime Jums priimtiną sprendimo būdą. Jūs suderinsite skolos apmokėjimo terminus ir galėsite skolą išmokėti dalimis. Susitarimo laikantis, išvengsite nemalonumų.

Primename, kad jeigu Jūsų skola didesnė už dviejų mėnesių priskaitymą mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensacija už būsto šildymą ir karštą vandenį bendra tvarka neskaičiuojama. Tik sudarius skolos grąžinimo sutartį, galėsite kreiptis į Utenos rajono savivaldybę dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį skyrimo. Vykdant sutartį, kompensacija bus skaičiuojama.

Daugiabučių namų butų savininkai, išnuomoję savo butus, turėtų periodiškai patikrinti, ar nuomininkai laiku sumoka už paslaugas, nes nereti atvejai, kai apie susidariusią skolą sužinoma tik tada, kai pateikiamas pareiškimas teismui.

Abejingumas skolai ir delsimas Jums suteiks rūpesčių ir papildomų išlaidų. Dėl Jūsų skolos išieškojimo bus pateiktas pareiškimas teismui. O tai papildomos išlaidos- delspinigiai, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo, taip pat sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika.Ar pasinaudosite mūsų siūloma galimybe geranoriškai ir taikiai išspęsti dalį problemų, priklauso tik nuo Jūsų. Mes pasirengę Jums padėti.

 

 

19. Kada pradedamas ir baigiamas šildymo sezonas ?

 

Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.

Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 °C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 °C.

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų (vaikų darželių, lopšelių, mokymosi įstaigų, ligoninių ir pan.) šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu.

Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Jeigu šilumos vartotojai, išskyrus savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytas įstaigas, nusprendė anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie arba Valdytojas apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti arba, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti pastato šildymą. Valdytojas nustatyta tvarka organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimą dėl pastato šildymo kitu laiku, negu savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga.

 

 

20. Kur reikėtų kreiptis dėl kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį ir kaip jos skaičiuojamos ?

 

Nuo 2017 m. birželio mėnesio pasikeitė Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nustatyti kompensacijų dydžiai būsto šildymui. Šildymo sezono metu  –  kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kai naudingasis būsto plotas ne didesnis už nustatytus normatyvus, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims, dydžio. Kompensacijos už karštą vandenį nuostatos nesikeitė.

Pateikiame trumpą  kompensacijų skaičiavimo paaiškinimą.

1. Kompensacija skiriama mažas pajamas turintiems, gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems  bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui.

2. Pažyma apie šeimos pajamas, kompensacijai gauti, išrašoma 3 mėnesiams,  tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio. Nedirbančių pensininkų ir nedirbančių invalidų šeimoms, kuriose nėra darbingų narių, pažyma kompensacijai gauti  gali būti išrašoma  visam šildymo sezonui, o ne šildymo sezono metu trims mėnesiams.

3. Asmenų prašymai kompensuoti būsto šildymo išlaidas, išlaidas karštam vandeniui priimami Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje. Išankstinė registracija telefonu (8 389) 61629 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 112 kabinetą. Prašymą galima pildyti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (www.spis.lt).  

Kartu su prašymu asmuo turi pateikti:

3.1 suaugusių šeimos narių asmens dokumentus (pasus ar asmens tapatybės korteles, socialinio draudimo pažymėjimus ir jų kopijas, vaikų gimimo liudijimus ir jų kopijas);

3.2 sąskaitą gautą iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugą;

3.3 pažymas apie pajamas iš darboviečių (visų, gaunančių pajamas, šeimos narių už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio pirmos dienos);

3.4 duomenis apie būstą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;

3.5 Seniūnijos pažymą apie asmenis, deklaravusius būstą kaip gyvenamąją vietą;

3.6 kitus dokumentus, reikalingus kompensacijoms skirti ir skaičiuoti, kurių pareikalauja Socialinės rūpybos skyrius.

4. Socialinių išmokų specialistai nustato teisę į kompensacijas ir apskaičiuoja šeimos bendrąsias vidutines pajamas kompensacijoms gauti ir jas pateikia UAB “Utenos šilumos tinklai“.

5. Netekus darbo arba pradėjus dirbti, išėjus į pensiją, pasikeitus pajamų dydžiui – pažymos apie pajamas kompensacijai gauti pristatomos iš naujo.

6. Šeima, kuri skolinga už buto šildymą ir karštą vandenį daugiau kaip už 2 mėnesius ir turi teisę gauti kompensaciją, privalo sudaryti skolos grąžinimo sutartį ( dėl kompensacijos) t. y.  padengti  skolą dalimis ir mokėti einamuosius priskaitymus. Skolos grąžinimo sutartį gyventojai pasirašo UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g. 11, klientų aptarnavimo skyriuje, 101 kabinetas. Gyventojas privalo UAB „Utenos šilumos tinklai“ pateikti pažymą apie šeimos pajamas, kurią išduoda Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius. Kompensacija, jeigu  vykdomos skolos grąžinimo sutarties sąlygos, pradedamos skaičiuoti nuo to mėnesio, nuo kurio sudaroma skolos grąžinimo sutartis. Nevykdant skolos grąžinimo sutartie sąlygų kompensacijos skaičiavimas nutraukiamas.  Jų vykdymą kontroliuoja UAB “Utenos šilumos tinklai“ darbuotojai. 

 

7. Kompensacijai skaičiuoti taikomi ploto normatyvai:

7.1. Kompensacijai už buto šildymą normatyvinis kompensuojamas plotas: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis.

 

7.2. Kompensacijai už karštą vandenį:

7.2.1. Kompensuojama karšto vandens suvartojimo norma: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

7.2.2. Kompensuojamas normatyvinis šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai palaikyti:

                - 160 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu;

                - 80 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija be vonios šildytuvo;

                - 10 kWh butui per mėnesį, kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija namo rūsyje.

7.3. Kompensacijos už  buto šildymą ir karštą vandenį skaičiuojamos įvertinus faktinį  buto plotą,  karšto vandens suvartojimą bei šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, neviršijant nustatytų normų.

7.4. Kompensuojami normatyviniai šilumos kiekiai nustatyti pilnam  mėnesiui ir perskaičiuojami, kai šilumos energija tiekiama ne visą mėnesį. 

8. Kompensacijų skaičiavimas:

8.1.  Kompensacija buto šildymui:

 Pagal įstatymą kompensacija už buto šildymą skaičiuojama priklausomai nuo bute suvartoto šilumos kieko kilovatvalandėmis, tačiau, kad lengviau būtų suprasti pateikiame skaičiavimo pavyzdį tik pinigais.

8.1.1. M = [P-(n x102,00)]x0,10, kur

M – minimali suma, kurią gyventojas gali mokėti pagal savo pajamas už normatyvinio buto ploto šildymą;

P – šeimos vidutinės pajamos per mėnesį;

n – registruotų (deklaravusių gyvenamąją vietą bute) gyventojų skaičius;

102,00 € – tai, valstybės remiamų, pajamų vienam asmeniui dydis, kuris nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“.

10 %  – tai procentinė išraiška pinigų sumos, kurią šeima gali mokėti už buto šildymą pagal savo pajamas, atėmus Valstybės remiamas pajamas.

 

Pirmas  pavyzdys :

bute gyvena 1 asmuo, pajamos 140,00 €, buto faktinis  plotas 60 m², 1 m2 šildymo kaina - 0,80* € už kvadratą:

 M = (140,00 € – 102,00 € ) x 0,10 = 3,8 €, (pinigų suma, kurią gali mokėti pagal savo pajamas už normatyvinį plotą)

K = 50 m² x0,80 €/m2 – 3,80 € = 36,20 € (paskaičiuota kompensacija), nekompensuojamas - 10 m² ploto šildymas (60 m² - 50 m²), už kurį priskaičiuota 10 m² x 0,80 €/m2 = 8,00 €.

Viso vartotojui mokėti: 3,8 € + 8,00 €  =11,80 €.

K – kompensacija

 

Antras pavyzdys:

kai bute gyvena ir registruota trijų asmenų šeima, buto plotas yra 60 m², 1 m2 kaina  šildymo kaina – 0,80* €:

pirmiausia apskaičiuojamos jų vidutinės pajamos per vieną mėnesį:

500,0 € + 200,0 € + 300,0 € = 1000,00 € (visos šeimos pajamos per tris mėnesius)

P = 1000,00 € : 3 (asmenų skaičius) = 333,33 € (visų šeimos narių vidutinės pajamos per vieną mėnesį)

M = [333,33 – (3 x 102,00)] x 0,1 = 2,73  €, (pinigų suma, kurią gali mokėti šeima pagal savo pajamas)

K = (38 m² + 12 m² + 10 m²) x  0,80 € – 2,73 € = 45,27 € (paskaičiuota kompensacija).

Viso  vartotojui mokėti: 2,73 €.

 

8.2. Kompensacija už karštą vandenį:

8.2.1. S = (N x kvk) + kvc

K = S - (P x 0,05), kur

 

S – paskaičiuota suma už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacijos šilumą 

N – karšto vandens suvartojimas, bet ne daugiau kaip karšto vandens suvartojimo norma 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį

kvk - karšto  vandens kaina

kvc – karšto vandens cirkuliacijos kaina, neviršijant normos

K – kompensacija

P - šeimos vidutinės pajamos per mėnesį

5 % – tai procentinė išraiška pinigų sumos, kurią šeima, pagal savo pajamas, gali mokėti už karštą vandenį.

 

Pirmas pavyzdys:

3 asmenų šeimos vidutinės pajamos per vieną mėnesį 150 €, per mėnesį suvartojo 2 m3 karšto vandens, 1 mkaršto vandens kaina 4,60  €/ m3 ** , karšto vandens cirkuliacija su vonios šildytuvu 7,44 €*** butui per mėnesį:     

S = (2  m3 x 4,60 €/ m3) + 7,44 € butui per mėnesį = 16,64 €.

K = 16,64 € – (150 € x 0,05) = 9,14 € (paskaičiuota kompensacija). Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų t. y. (150,00 € x 0,05) = 7,50 €.

 

Antras pavyzdys:

3 asmenų šeimos vidutinės pajamos per vieną mėnesį  150 €, per mėnesį suvartojo 5 m3 karšto vandens,  karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu, kainos tos pačios, kaip ir pirmame pavyzdyje:

S = (1,5 + 1,0 + 0,5) m3  x 4,60 €/ m3) + 7,44 € butui per mėnesį = 21,24 €

K = 21,24 €-(150,00 €×0,05) = 13,74 € (paskaičiuota kompensacija), nekompensuojama  2 m3 karšto vandens.

Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų (150,00 € x 0,05) = 7,50 €.

Viso suvartojo 5 m3 karšto vandens, iš kurių  kompensuojama 3 m3  ir   2 m3 - nekompensuojama (2 m3 x 4,60 €/ m3) = 9,2 €.  Iš  viso vartotojui mokėti: (7,50 € + 9,20 €) = 16,70 €.

 

0,80* €/m²- tai kintamas dydis, kuris kinta kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo sunaudoto šilumos kiekio name. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03–116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma kiekvieną mėnesį kiekvienam namui atskirai, priklausomai nuo oro temperatūros, buto aukščio, šilumos tiekimo trukmės (val.), buto ploto, namo aukštų skaičiaus ir namo pastatymo laikotarpio (iki 1992 m. ar vėliau).

4,60** €/ m3 - karšto vandens 1 m³  kaina, kintamas dydis ir priklauso nuo šilumos ir geriamojo vandens kainų.

7,44 *** € butui per mėnesį  - mokestis už karšto vandens cirkuliaciją ir vonių šildytuvą, kintamas dydis, priklauso nuo sunaudotos šilumos kiekio name bei šilumos kainų, bet kompensuojamas tik už normatyvinį šilumos kiekį.

 

Norminiai dokumentai:

 

1. 2003 m. liepos 1 d.  Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Nr.IX-1675 (Žin., 2003, Nr. 73-3352, i.k. 1031010ISTA0IX-167)

2. 2003 m. gruodžio 22 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“, Nr. 03-116. ( Žin., Nr.  2003, Nr. 124-5667)

 

21. Kaip paskirstoma name suvartota šilumos energija ? (galioja iki 2017 m. liepos 31 d.)

 

Kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos ar karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) rekomenduojamus ir su ja suderintus Šilumos paskirstymo metodus arba pagal gyvenamojo namo butų savininkų parengtą savo metodą, suderintą su Komisija, nustačius kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Šilumos paskirstymo metodą vieną visam pastatui Civilinio kodekso nustatyta tvarka (balsų dauguma) renkasi pastato butų ar kitų patalpų šilumos vartotojai. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus ir turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus. Vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui, dėl paskirstymo metodo pakeitimo, jei tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis.

Iki vartotojų apsisprendimo bei sutarčių pasirašymo, butų ir kitų patalpų savininkams taikomas Komisijos rekomenduojamas metodas atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bei jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklo.

Supažindiname šilumos vartotojus su Komisijos patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui.

 

21.1.Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas Nr. 1

Gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengti du atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai matuojantys:

A variantas: atskirai šilumos kiekį suvartotą šildymui ir šilumos kiekį suvartotą šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūros palaikymui.

B variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šildymui šilumos kiekis nustatomas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti.

C variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šilumos kiekis karštam vandeniui apskaičiuojamas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio nustatyto pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis atėmus šilumos kiekį šildymui.

Šiluma šildymui išdalinama pagal butų naudingą plotą, šiluma karštam vandeniui ruošti pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas, o karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis atėmus šilumą karštam vandeniui ruošti ir padalinus iš butų skaičiaus ( kai name įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema).

Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas Nr. 1 (Žin., 2011, Nr. 95-4515)

 

21.2. Metrologinis šilumos paskirstymo metodas Nr. 2

Gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį. Visų vartotojų suvartota šiluma pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatoma iš įvadinio skaitiklio išmatuoto šilumos kiekio atimant butuose suvartotų šilumos kiekių sumą, butams padalinant pagal naudingąjį plotą.

Metrologinis šilumos paskirstymo metodas Nr. 2 (Žin., 2004, Nr. 167-6172; 2010, Nr. 138-7096)

Metrologinis šilumos paskirstymo metodo Nr. 2 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimas

 

21.3. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3

Gali būti taikomas daugiabučiuose namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį arba  kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis,šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato šilumos punkto „keturvamzde" kolektorine sistema, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti padalinamas butams pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus  šildymo sąlyga.

A VARIANTAS. Paskirstymo metodo A variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) ir apskaitos prietaisai įrengti butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

B VARIANTAS. Paskirstymo metodo B variantas taikomas, kai šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose), apskaitos prietaisai įrengti laiptinėse arba butuose ar kitose patalpose, o pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Butuose ar kitose patalpose vonių šildytuvai neįrengti.

C VARIANTAS. Paskirstymo metodo C variantas taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai (stovai) įrengti butuose ar laiptinėse (bendrojo naudojimo patalpose).

Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3  (Žin., 2012,  Nr. 69-3586)

 

21.4. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4

Gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais ir pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Pagal šį metodą šiluma paskirstoma daugumai Utenos miesto vartotojų. Pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos, o šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti šildymo sezono metu sumuojant norminį šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likęs šilumos kiekis patalpų šildymui išdalinimas pagal butų naudingą plotą.

Kadangi pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, name suvartota šiluma paskirstoma didžiajai daliai miesto šilumos vartotojų pateikiame pavyzdį:

Šildymo sezono laikotarpiu:

Pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą gyvenamasis 20 butų namas N per spalio mėnesį suvartojo 14 000 kWh (kilovatvalandžių) šilumos energijos.

Name suvartotas šilumos kiekis paskirstomas taip:

 Skaičiuojamos karšto vandens ruošimo sąnaudos. Per spalio mėnesį namo gyventojai deklaravo, kad sunaudojo 30 m3 karšto vandens. Šiam kiekiui paruošti sunaudota 1 681,5 kWh šilumos energijos (30m3 56,05 kWh = 1 681,5 kWh, kur 56,05 šilumos energijos kiekis 1 m3 šalto vandens pašildymui).

 Skaičiuojamos šilumos sąnaudos, namo karšto vandens tiekimo sistemos temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti . Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 03-5 (Žin., 2007, Nr. 15-579) patvirtintą „Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo metodiką“ , kai karštas vanduo tiekiamas su cirkuliacija ir vonios šildytuvu vidutinis energijos sąnaudų normatyvas yra 160 kWh/butui per mėnesį. Name N yra 20 butų su vonių šildytuvais, todėl karšto vandens tiekimo sistemos temperatūrai palaikyti paskaičiuota 3 200 kWh (20 butų x 160 kWh = 3 200 kWh).

   Skaičiuojamos namo šildymo sąnaudos. Iš įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų atėmus karšto vandens ruošimo šilumos sąnaudas ir šilumos sąnaudas karšto vandens temperatūrai palaikyti, gauname šilumos sąnaudas  namo šildymui 9 118,5 kWh (14 000-1 681,5 – 3 200 = 9 118,5 kWh ). Šilumos sąnaudas namo šildymui padalinus iš namo ploto, gauname šilumos sąnaudas vieno kvadratinio metro naudingojo ploto šildymui: (9 118,5 kWh : 1072,76 = 8,50 kWh/m2 ). Vieno kvadratinio ploto šildymo sąnaudas  padauginus iš konkretaus buto ploto, gauname šilumos sąnaudas buto šildymui.

Nešildymo sezono laikotarpiu:

Pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą gyvenamasis 20 butų namas N per gegužės mėnesį suvartojo 4 700 kWh (kilovatvalandžių) šilumos energijos.

Name suvartotas šilumos kiekis paskirstomas taip:

 Skaičiuojamos karšto vandens ruošimo sąnaudos. Per gegužės mėnesį namo gyventojai deklaravo, kad sunaudojo 30 m3 karšto vandens. Šiam kiekiui paruošti sunaudota 1 681,5 kWh šilumos energijos (30m3 56,05 kWh = 1 681,5 kWh, kur 56,05 šilumos energijos kiekis 1 m3 šalto vandens pašildymui).

 Skaičiuojamos šilumos sąnaudos, namo karšto vandens tiekimo sistemos temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti . Iš įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų atėmus karšto vandens ruošimo šilumos sąnaudas, gauname šilumos sąnaudas namo karšto vandens tiekimo sistemos temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti 3018,5 kWh (4 700 kWh-1 681,5 kWh = 3 018,5 kWh ). Gautas sąnaudas padalinus iš namo butų skaičiaus ir gauname sąnaudas karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti 150,925 kWh butui per mėnesį (3018,5kWh : 20 butų = 150,925 kWh butui per mėnesį).

Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 ir Nr. 4 (Žin., 2005, Nr. 60-2158)

 

21.5. Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5

gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas šilumos kiekis pastato šildymui, kai: 

·          dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;

·          nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;

·          nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;

·          dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

Šiluma pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojama pagal koeficientą, įvertinantį laiptinių skaičių name, arba pagal audito duomenis.

Šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas arba pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą, kai įvadinis šilumos apskaitos prietaisas matuoja šilumą šildymui, šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (Žin., 2005, Nr. 92-3456)

 

21.6. Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6

Gali būti taikomas, kai:

·          parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo vartotojams projektas;

·          šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio atsiskaitomojo šilumos skaitiklio (tik šildymui) rodmenų ataskaitas arba įvadiniu šilumos skaitikliu matuojamas visas į pastatą patiekiamos šilumos kiekis - pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja suderintą šilumos paskirstymo patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui metodą;

·          įrengti vieno tipo šilumos dalikliai;

·          pastate įrengta „dvivamzdė” arba „kolektorinė” šildymo sistema.

Pastato butų ar kitų patalpų, kuriose įrengti dalikliai, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis susideda iš individualiai reguliuojamų ir nereguliuojamų šilumos kiekių. Nereguliuojamos šilumos sąnaudos padalinamos proporcingai butų ar patalpų naudingam plotui. Reguliuojamo šilumos kiekio šildymui dalis butui ar patalpai priskiriama pagal daliklių rodmenų vartotojo bute ar patalpoje bei visame pastate santykį.

Vartotojams kurių butuose ar kitose patalpose dalikliai neįrengti arba dalikliai įrengti, tačiau daliklių rodmenys laikinai negali būti taikomi, šiluma šildymui paskaičiuojama vidutinį normatyvinį šilumos kiekį padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga.

Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 (Žin., 2011, Nr. 120-5701)

 

21.7. Komisijos rekomenduojamas Klaipėdos miesto I Simonaitytės g. 27 DNSB „Dvyniai“ Šilumos paskirstymo metodas Nr.7

Nešildymo sezono laikotarpiu visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.

Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m³ pašildyti.

 Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. pagal patvirtintas normas, įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus

Šildymo sezono metu visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas ir patalpų šildymas.

Šilumos kiekis skirtas šaltam vandeniui pašildyti gyvenamajame name nustatomas pagal praėjusios vasaros 3 mėnesių vidurkį (liepos, rugpjūčio, rugsėjo), neviršijant nustatytų maksimalių dydžių.

Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), nustatomas įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus.

Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto.

Taip apskaičiuotą šilumos kiekį, tenkantį 1m² šildyti, padauginus iš buto naudingojo ploto, gaunamas bute sunaudotas šilumos kiekis patalpų šildymui.

Komisijos rekomenduojamas Klaipėdos miesto I Simonaitytės g. 27 DNSB „Dvyniai“ Šilumos paskirstymo metodas Nr.7 (Informaciniai pranešimai, 2007, Nr. 15-193)

 

21.8. Šilumos paskirstymo renovuotoje trivamzdėje sistemoje metodas Nr. 8

Gali būti taikomas, kai šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais ir pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o vonių patalpų šildytuvų sistemoje cirkuliuoja termofikacinis vanduo.

Namo suvartoto šilumos kiekio sąnaudos išdalinamos kaip ir Šilumos paskirstymo metode Nr. 4. 

Šilumos paskirstymo renovuotoje trivamzdėje sistemoje metodas Nr. 8 (Žin., 2007, Nr. 71-2828)

 

21.9. Šilumos paskirstymo pagal šildomų patalpų naudingąjį plotą metodas Nr. 9

Gali būti taikomas, kai:

·          šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais ir pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;

·          pastato šilumos sąnaudos šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui (kWh/m3), nustatomos skaičiavimo būdu nešildymo laikotarpiui už kiekvieną mėnesį, o šildymo sezono laikotarpiui - dvejų - trijų nešildymo sezono mėnesių vidurkį pagal patvirtintą metodiką;

·          butams karšto vandens ruošimo sąnaudos skaičiuojamos pagal skaitiklių rodmenis padauginus iš pastato sąnaudų šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui (kWh/m3);

·          pastato karšto vandens cirkuliacinės sistemos šiluminė galia nustatoma matavimais nešildymo sezono metu, o pakeitus karšto vandens temperatūrą, perskaičiuojama pagal patvirtintą metodiką;

·          kiekvienam butui nustatomas cirkuliacinės sistemos galios paskirstymo koeficientas pagal patvirtintą metodiką;

·          šiluma šildymui išdalinama pagal butų naudingą plotą.

Šilumos paskirstymo pagal šildomų patalpų naudingą plotą metodas Nr. 9 (Žin., 2008, Nr. 92-3682)

 

21.10. Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrintą metodą Nr. 10

gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar kitu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kai:

·          dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų prieš ir po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso (ir po šilumos punkto), rodmenis;

·          dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrintą metodą Nr. 10 (Žin., 2010, Nr. 73-3737)

 

21.11. Dėl komisijos rekomenduojamų ir kitų su komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų pakeitimo

 Valstybinė Kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010 m. pakeitė kelių šilumos paskirstymo metodų punktus, susijusius su šilumos kiekiu karšto vandens cirkuliacijos palaikymui. Pagal šį pakeitimą  vartotojams priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai turi būti mažesnis arba lygus nustatytam šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvui. Taip pat nustatyta, kad jei apskaičiuotas šilumos kiekis viršija Komisijos nustatytą normatyvą, nustatant mokėjimus už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams teisės aktuose nustatyta tvarka.

Dokumentas dėl komisijos rekomenduojamų ir kitų su komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 52-2594).

 

 

22. Ar galima gauti sąskaitas elektroniniu paštu?

 

UAB „Utenos šilumos tinklai“ vartotojai gali registruoti prašymus sąskaitų gavimui elektroniniu paštu. Šia galimybe bus galima naudotis iki šių metų pabaigos įdiegus naują pardavimų apskaitos sistemą.

Norėdami sąskaitas (už šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas) gauti elektroniniu paštu, prašome užpildyti sutikimo dėl sąskaitų gavimo elektroniniu paštu blanką.

 

(Pridedamos 2 formos – gyventojams ir įmonėms)

 

Užpildytą ir pasirašytą sutikimo blanką perduokite mums vienu iš šių būdų:

 

- faksu: (8 389) 63640

- elektroniniu paštu gyventojams - realiz@ust.lt, įmonėms - ausra@ust.lt (nuskenuotą pdf arba jpg formatu)

- registruotu laišku adresu: UAB „Utenos šilumos tinklai“, Pramonės g.11, 28616, Utena

- pristatykite (atneškite) į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą.

 

Iškilus neaiškumams arba negavus sąskaitos iki mėnesio 10 dienos prašome paskambinti telefonais (8 389) 63645 arba atvykti į UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos realizacijos tarnybą (I aukštas).

 

 

23. Kokie  vidutiniai energijos sąnaudų  normatyvai karšto vandens cirkuliacijai palaikyti?

 

2012 m. spalio 26 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija  nutarimu Nr. 03-329 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“  pakeitimo, pakeitė   vidutinį energijos sąnaudų  karšto vandens cirkuliacijai normatyvą.  Pagal nutarimą, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir būsto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas  bus taikomas 240 kWh/būstui per mėnesį normatyvas ( iki šiol buvo 160 kWh/ būstui per mėnesį).

Atliekant name suvartotos šilumos paskirstymą, namams, turintiems tokį karšto vandens tiekimo tipą (daugiausiai devynių aukštų  gyvenamieji namai ir naujos statybos namai) pasikeitus karšto vandens cirkuliacijos normatyvui, pasikeis tik name suvartotos  ir įvadiniu šilumos skaitikliu išmatuotos šilumos paskirstymas, tai yra padidės šilumos kiekis priskirtas  namo karšto vandens cirkuliacijai palaikyti, bet analogišku dydžiu sumažės šilumos kiekis priskirtas pastato šildymui.  

Kiti karšto vandens tiekimo tipų  cirkuliacijos normatyvai nepakeisti ir suvartotos šilumos paskirstymas name  nepasikeitė.

2012 m. spalio 26 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“ pakeitimo“ (Žin.,2012, Nr. 130-6604).